Gali atrodyti, jog aš - viena didelė betvarkė, bet taip nėra. Šis tinklaraštis yra visiškai neorientuotas į jokį pelną, aš tiesiog noriu griauti mitus. Yra gausybė virtuvės mitų griovėjų, o kas griauna pramonę? Nes apie maisto pramonę vyrauja 2 rūšių nuomonės. Tie, kurie teigiamai ją vertina, tauškia niekus apie visišką saugą ir orientaciją į vartotoją ir tik į vartotoją. Skeptikai, priešingai, svaičioja, kad maisto pramonė mums kiša ne maistą, o vieną didelę chemiją. Ir tuomet pasirodžiau aš, kuri nori pasakyti, jog maisto pramonė tėra dar viena pramonės šaka. Tik tiek, kad ganėtinai įdomi.

Noriu suteikti kitokios perspektyvos maistui. Maistas yra viena labiausiai mitais ir prietarais apipintų sričių, ir net mokslą sugeba išnaudoti tiems prietarams stiprinti. Pasiilgau racionalumo. 

​

Kas aš tokia?

​

7 metų pradėjau kolekcionuoti receptus. Mane labiausiai domindavo ne pats gaminimas, o teorija. Ar dažnas dešimtmetis vaikas papasakos jums, kaip gaminti picą, koks yra tikrasis tiramisas (asmeniškai tiramisas mane tiramisina, žr. tiramisu vertimą į lietuvių kalbą, iki tol, kol dasikasu iki tų permirkusių savoiardi. Kremas tai veža, aš rimtai), ir kuo lenkų virtuvė skiriasi nuo vokiečių. 

Bet čia tik kulinarija.

Kokių 15-16 metų pradėjau kurti savo didįjį beprotiškąjį projektą – maisto produktų duomenų bazę, kur yra visa informacija apie maistingumą ir sudėtį. Visai netrukus padariau jį išmanų – įvedžiau automatinį sudėties vertinimą; tam reikėjo nemažai pasiskaitinėti apie įvairius maisto priedus. Galų gale, ir pats tos duomenų bazės kūrimas man nemažai žinių suteikė. Galiu palyginti įvairių šalių produktų skirtumus (o jų yra), galiu pasakyti, kokiame jogurte priedų per daug, o kuris bauginamai natūralus, ir kiek riebalų vidutiniškai yra makaronuose.

Na, žodžiu.

Suaugusi įsidarbinau maisto pramonėje ir galutinai suvokiau, jog tai yra mano aistra. Ir taip, gamyba man patiko. Turbūt dėl to, kad esu praktiškas žmogus. Tačiau lygiai taip pat esu smalsus žmogus ir nuolat gaudau naujas žinias bei įdomybes. Ir dabar, šią akimirką, tiesiog sprogstu nuo jų.

Dėl to ir sukūriau šį tinklaraštį – kad papasakočiau visokias naujienas apie maistą, maisto pramonę, inovacijas, gamintojų taikomas gudrybes gaminant ir ženklinant produktą. Nenustebkite, esu sarkastiška ir kandi. Tačiau tai nereiškia, kad reikia bijoti komentuoti. Jeigu nesutinkate su manimi, jeigu galite papildyti, jeigu norite padiskutuoti ar tiesiog išreikšti pritarimą – prašom! Komentuoti galite visur ir visada. Visą laiką mėgau komentarus.

Taigi, tikiuosi, šis puslapis gyvuos ir man nenusibos, ir dar laiko jam rasiu užtektinai, ir galėsiu skleisti meilę maistui pramoniniam.

Ak, beje. Jeigu krizenate, kas čia per 2010-ųjų stiliaus dizainas, tai galite nebekrizenti, nes tokį parinkau tyčia. Nekenčiu perdėto minimalizmo – tebūnie šis puslapis jūsų prie minimalizmo įpratusioms akims nemalonus košmaras. Produktų pakuotės su visokiomis perkrautomis, senamadiškomis etiketėmis man visą laiką atrodo labai labai mielai nevykusios ir klaikios. Dėl to mano širdis ir linksta prie tokių “nevykėlių“. Taigi, viskas čia normaliai.