Apie obuolius su ir be cholesterolio

Perskaitėte šią antraštę ir sunerimote: tai ką - kai kuriuose obuoliuose gali būti cholesterolio?! O kuriuose tuomet to cholesterolio nėra? Ką dabar daryti? Kaip aš visą gyvenimą gyvenau, šito nežinodamas? Ir, žinokite, tai dar ne viskas. Šiame straipsnyje sužinosite, kuriuose leduose nėra konservantų, o kuriose kepamosiose dešrelėse nėra nitritų. Jeigu šis straipsnis būtų mokamas, greičiausiai jau pirktumėte prieigą, tiesa?

---

Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Ar bent jau iš karto jus nuraminsiu, jog obuoliuose cholesterolio nėra apskritai. Šis straipsnis yra apie tai, kaip gamintojai labai subtiliai gali mus apkvailinti.

Šiais laikais konkuruoja visi. Kiekvienas nori įrodyti, jog jo produktas labiau nusipelnė būti nupirktas. Kartais akivaizdžių pranašumų ar skirtumų kaip ir nėra ar net negali būti, taigi, griebiamasi "sveikumo". Taip, labai daug ko nepribursi. Jeigu ant pakuotės užrašyta "Skaidulų šaltinis", maistingumo informacijos lentelėje privalo būti nurodyta, kiek tų skaidulų yra. Ir, žinoma, tas kiekis turi atitikti nustatytus kriterijus (pvz., "Daug skaidulinių medžiagų" reiškia, kad 100 g produkto jų yra 6 g, o "Skaidulinių medžiagų šaltinis" 100 g skaidulinių medžiagų turi bent 3 g). Jogurto "su braškėmis" nepavadinsi, jeigu jame iš braškių tėra kvapioji medžiaga - tokiu atveju tai tebus "braškių skonio" jogurtas. Žodžiu, labai neprigudrausi.

Tačiau tikrai įmanoma prigudrauti.

Pats metas paaiškinti, kuo čia dėti obuoliai.

Matote, kurį laiką gyvenau Olandijoje, ir sveriamų obuolių ten nelabai kur rasi (kalbant apie didžiuosius prekybos centrus). Po 1-1,5 kg jie dažniausiai supakuojami į plastikinius maišus. Ir niekad nepamiršiu, kai vieną sykį ant tokio maišo radau savimi besididžiuojantį faktą kaip blyną (een waarheid als een koe, hé): Be cholesterolio! Pramušė, ką čia bepridursi. O koks nors ne toks skeptiškas žmogelis ims ir pagalvos: o, šita parduotuvė pardavinėja obuolius be cholesterolio, o kaip kitur, neaišku... Geriau jau pirksiu tik čia. Taip, obuoliuose nėra cholesterolio, teiginys kaip ir neklaidingas. Tačiau vis tiek klaidinantis - juk ima atrodyti, kad kiti obuoliai grėsmingai spokso į tavo kraujagysles...

Keliaukime dabar į Lietuvą. Esate matę ledų be konservantų? Žinoma, esate. Paveikslėlio kairėje galite grožėtis. Tačiau jei įsivaizduojate, kad "be konservantų" reiškia "be E", tai labai klystate. Konservantai yra E, bet E nėra konservantai. E yra maisto priedai, į kuriuos įeina dažikliai, skonio stiprikliai, stabilizatoriai, emulsikliai, tirštikliai, saldikliai, antioksidantai ir dar krūva visokio gėrio. Konservantai, kaip galima suprasti iš pavadinimo, "konservuoja", tai yra trukdo daugintis mikroorganizmams ir lėtina produkto gedimą. Tai aktualu, kai produktas yra rizikos zonoje: kambario temperatūra, daug greitai gendančių baltymų ar riebalų, didelis vandens kiekis produkte. Bet, matote, šaldymas irgi yra tam tikras konservavimo būdas. Jeigu agurkėlius marinuojate su acto rūgštimi (konservantu! E!), turbūt jaučiatės pakankamai įsitikinę jų saugumu ir papildomai agurkėlių neužšaldote? Ledai taip pat. Jie ir taip šaldyti, ir taip tuose -18 laipsnių nieko pernelyg nevyksta, o išimti ledai suvalgomi per keliolika minučių. Kam jiems tie konservantai? Na, bet užrašius ant ledų, kad šie "be konservantų", galima tikėtis ką nors ir apgauti. Eina žmogus ir galvoja: va, pirksiu "Baltosios varnelės" ledus, nes jie be konservantų, o kituose tai ten visokių E apstu. Deja, pasižiūrėkite į "Baltosios varnelės" ledų sudėtį ir pamatysite tuos pačius maisto priedus, kaip ir visur. Tuos pačius emulsiklius, dažiklius, stabilizatorių trijulę. Iš dainos žodžių neišmesi, o iš ledų - emulsiklių ir stabilizatorių. Šokolado be emulsiklių irgi niekur nerasi. Pusėje produktų be E330, citrinų rūgšties, irgi neapsieisi. Taip yra, ir tiek.

O štai ir dar vienas egzempliorius - kepamosios dešrelės, kuriose nėra E250 (natrio nitrito). Atrodo, jeigu jau kepsite dešrelių ant šašlyko, tai tikrai imsite gerbiamosios "Klaipėdos mėsinės" dešreles, nes juk jose nėra E250! O E250 labai nesveika!!! Na, taip, E250 tikrai nesveika, išties. Va, kepant iš E250 ir apskritai iš visų nitritų bei nitratų gali susidaryti itin toksiškų kancerogeninių junginių. Dėl to galima rasti tokį Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro reglamentą, kuriame tiesiai šviesiai uždrausta dėti nitritų bei nitratų į bet kokias dešreles, skirtas kepimui. Taigi, padarykime išvadą: reklamuoti kepamąsias dešreles, kad jose "nėra E250!"(!!), tai tas pats, kaip reklamuoti mokyklą, iškabinant ant jos didelį plakatą "nemušame vaikų!"(!!). Tikrai, apima paranoja, kad visi iš mūsų, vartotojų, tyčiojasi.

---

Taigi. Pateikiau kelis pavyzdukus, šį bei tą papasakojau. Svarbiausias moralas: nereikės kliautis kvailais šūkiais, jeigu ką nors bent truputį išmanysite apie reikalavimus produktams. Žinosite, kad aukščiausios rūšies mėsos produktuose negali būti visokių užpildų, ir jau nebediskriminuosite aukščiausios rūšies mėsos produktų, jei nebus ant jų parašyta "be užpildų". Įsijaučiau į temą, tad kitą kartą papasakosiu apie pakuočių ženklinimą apskritai. Sužinosime apie tai, kodėl supykau "Varėnos" varškės deserto ragelyje pakuotėje neradusi boružėlės, kodėl ne prie visų ingredientų nurodomi procentai ir kaip dar gamintojai, rašydami sudėtį, nukreipia mūsų dėmesį ne ten, kur reikia.

Paskaitinėjimui laisvalaikiu:

• https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A02006R1924-20141213

• https://vmvt.lt/sites/default/files/mesos_gaminiu_techninis_reglamentas.doc