Daugiau nei bananai
- MeriAuri
- 2022-04-30
- 2 min. skaitymo

Klasika: bananai auginami šiltuosiuose kraštuose, skinami pusžali, tuomet keliauja iki šaltųjų mūsų platumų, kur sunokinami ir tiekiami pardavimui. Tačiau olandai įsigudrino ne tik įkurti nemažą bananų plantaciją, tačiau iš bananų gaminti daugiau nei bananus.
Nuostabi Gelderlando provincija, joje – Ede miestas. Olandai pamišę dėl ūkio ir šiltnamių, ir šįsyk sukreizėjo bei pamėgino užsiauginti bananų. Ir ką – jiems pavyko. Jau kalbama ir apie teritorijos didinimą.

Įdomu ir tai, kad šalia veikia kavinė, kurioje galima įsigyti įvairių bananiškų patiekalų, iš kurių vienas įdomiausių vadinasi pulled peel. Plėšytą mėsą žinome ir mėgstame, veganai sugalvojo pulled oats, o tie, kurie nevalgo mėsos ir naktimis nemiega dėl maisto švaistymo problemos, valgo pulled peel. Žinoma, toks patiekalas egzistuoja ne tik šiame restorane, kita vertus, tai ganėtinai šviežia tendencija. Bananų žievelės yra viena iš tų dalių, kurių turbūt niekas nevalgo. Apelsino žievelę galima ant kažko sutarkuoti, greipfruto žievelę galima išvirti cukraus sirupe, o vien banano žievelės tas vidinis minkštas sluoksnis šlykščiai veliasi burnoje, ką jau kalbėti apie pačią žievelę. Pasirodo, ją galima išvirti, supjaustyti (nes, deja, plėšyti būtų gana sudėtingas reikalas), tuomet pamarinuoti ir jau kažką gaminti. Ragavusieji teigia, jog tokia žievelė neturi absoliučiai jokio skonio, net iš bananiškų natų nieko nebelikę, tad tai yra puikus pagrindas išgauti specifiškai mėsą primenančiai tekstūrai ir kartu priderinti prie bet kokių pagardų, kurie tik bus naudojami. Tiesą pasakius, žiūrėdama reportažą apie šią plantaciją bei išgirdusi apie šį patiekalą, net suklusau ir labai rimtai susimąsčiau pamėginti pati kažką panašaus pasigaminti namuose. Koroniniu laikotarpiu su skoniais ir aromatais problemų turime ne vienas, tačiau šiuo atveju mane labiausiai vilioja tekstūra – jau mėginu ją įsivaizduoti. Tik pirmiausia reikia tų bananų užsinorėti ir nusipirkti. Bet kokiu atveju, rezultatais pasidalysiu.

Žodžiu, kūrybingieji olandai bananus užsiaugina vietoje, suvalgo vietoje, žieveles suvartoja vietoje, o kaip ten su lapais, plaušais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis? Na, tai jau ne maistas pramoninis, tačiau sąsajų yra – žodžiu, apatiniai iš bananų pluošto! Jeigu iš celiuliozės gaminama viskozė, visi šneka apie bambukų pluošta, kuo prastesni bananai?
Toks tad šį kartą trumpas straipsnelis apie įdomius išmislus maisto tema. Ką gali žinoti, gal ir mes pradėsime kažką panašaus daryti, ir sužinosime, koks šviežių, vietoje užaugintų bananų skonis. O kitą kartą sužinosime, koks krakmolo skonis. Ar bent jau bandysime.
Laisvalaikio žiūriniai ir bonusas:
Bananų plantacija Ede mieste:
Comentarios