Kaip jautiena tampa McDonalds'iena?
- MeriAuri
- 2022-04-26
- 3 min. skaitymo
Apie McDonalds’o maltinukus sklando milijonai gandų. Pats McDonalds’as blūdija apie gyvūnų gerovę, aukščiausią mėsos kokybę ir rūpestį darbuotojais. O kita pusė kreizėja, kad maltinukai gaminami jei jau ne iš mėsos, tai iš kažkokių neaiškių nuopjovų.
O aš jums pasakysiu tiesą, nes pati daugiau nei metus dirbau įmonėje, tiekiančioje McDonalds’ui jautieną.
Priešistorė
Taigi, vieną gražią dieną mes, skerdyklos Vakarų Europos šalyje darbuotojai, sužinojome, kad dabar viskas apsivers aukštyn kojomis – nes nuo šiol mėsą tieksime ne tik didiesiems prekybos centrams ir Horecos įmonėms, bet ir McDonalds’ui. Viskas bus stebima kaip pro mikroskopą!
Vienaip ar kitaip, įmonę pasirinko neblogą. Nors įmonė ganėtinai sena, joje dirbo daug patirties turintys žmonės (ir krūva juodadarbių, kas be ko, tačiau mylinčių savo darbą), tačiau pastatas buvo itin naujas, pastatytas 2017 metais. Įranga buvo pati naujausia, skerdimo patalpose įdiegti gyvūnų stresą mažinantys sprendimai.
Tačiau įsivaizduoti, kad viskas visuomet tobula, kad viskas stebuklingai sterilu, būtų juokinga. Prijuokindavo mus tas McDonalds’as.
Mėsos kokybė
Mėsa gal ir jautiena ir netgi ne nuopjovos nuo kaulų, o normalūs gabaliukai, nuplėvinti, iškaulinti, atitinkantys visus standartus, tik tiek, kad susmulkinti. Daugiausia mėsos nukeliaudavo į didžiules dėžes, kurias vadindavome bakais, į jas tilpdavo 500 kg mėsos. Kai pradėdavome partiją McDonalds’ui, užsikraudavo mūsų logistai tais bakais. Nors įprastai mėsą kraudavome į mėlynu plastiku išklotus bakus, McDondalds’ui skirdavome violetinius. Tikrai skrupulingai viską žymėdavome. Taip pat ir visos karvės McDonalds’ui būdavo atskirtos. Na, aišku, iš tų karvių didelę dalį gabaliukų pakuodavome ir skirdavome įprastiems klientams, tačiau tai būdavo aktualu McDonalds’o gabalėlius pjaustantiems žmonėms. Taigi, dėl atsekamumo priekaištų kaip ir neturėčiau.
Tačiau prieštaraučiau McDonalds’o teiginiui, jog mėsai taikomi patys aukščiausi gyvūnų gerovės standartai. Toje šalyje mėsa gaudavo 4 gerovės ženklinimus: 0, 1, 2 ar 3 žvaigždutes. Kuo daugiau, tuo geriau. Mūsų įmonėje 1 žvaigždutę gaudavo tik veršiena…
Taip pat aukščiausios kokybės jautiena aš laikyčiau jaučių mėsą, o McDonalds’as rinkdavosi pigesnę karvieną. Ir nesutikčiau, kad ta karviena būtų buvusi kažkokia įspūdinga. Būdavo ir dailesnių karvučių, tačiau nemažai ir tokių liesokų, senokų.
Juolab kad aukščiausios kokybės mėsa laikyčiau nugarinę dalį. Na, nugarinės, išpjovos, antrekotai, ir taip toliau. Brangiausia, skaniausia, liesiausia. Būtent prie šios linijos dirbau ir aš. McDonalds’as rinkdavosi mėsą iš sprandinių-menčių bei kumpių linijos, o mes, nugarininkai, bei krūtininės linija, vieninteliai su McDonalds’u tiesiogiai nieko bendra neturėjo. Kita vertus, dirbome ranka rankon, vienoje patalpoje, ir apie darbuotojų saugą taip pat galiu tarti keletą žodžių.
This is not a safety helmet
Higiena? Higiena higienai. Iš pradžių toli gražu ne kiekvienas prieš grįždamas į cechą dezinfekuodavosi rankas, nes velnišką alergiją įvarydavo ta chemija. Tik po gero pusmečio atsirado patalpoje stebėjimo kameros ir piko metu dar stodavo prižiūrėtojas pakontroliuoti mūsų, na, bet jeigu grįždavai po kavos vėliau arba tiesiog chemiją susipurkšdavai vogčiomis ant rankovių… Daug kas taip darydavo.
Juolab kad nors oficialiai papuošalai, nagai, makiažas yra tabu, nebūdavo spaudimo. Žmonės ir muzikos pasiklausydavo (nors tai irgi buvo uždrausta; kita vertus, svarbiausia – tu girdėk, kas vyksta, ir jei dirbi gerai, muzika į bedarbystę tavęs nenuvarys), ir išmaniuosius laikrodžius turėdavo, ir išsidažydavo kaip į podiumą, per Kalėdas ir kalėdines kepures pora entuziastingų kolegių užsimaukšlino. Ką jau kalbėti apie kramtomą gumą, kuri porąkart sugebėjo mįslingai atsirasti bakuose prie produkcijos.
Juokingiausia buvo saugos dalis. Darbuotojų sauga – tai ryškiai oranžiniai šalmai, kuriuos užsidėdavo darbuotojai. Bet tik tie, kurie dirbdavo su McDonalds’o mėsa. Ir tik tada, kai su ja dirbdavo. Pamato, kad jau palubėje prasideda nauja, McDonalds’o, partija, ir lekia į rūbinę pasiimti šalmo. Produkcija pasibaigia – lekia pasidėti. O šalmo viduje užrašyta “This is not a safety helmet“. Hell yeah.
Plius McDonalds’as pasirūpina, kad darbuotojai būtų laimingi ir džiaugtųsi turėdami tokį gerą klientą. Dėl to per visą laiką vieną vienintelį kartą gavome dovanų – 7 eurų vertės McDonalds’o čekį. 2020 m. vasarį. Gerai, kad dar spėjau išnaudoti. Nes po mėnesio viskas užsidarė. Lūžome tyčiodamiesi iš lenkų, kad jų Lenkiją uždarė, o tada uždarė viską. Bet čia atskira tema.
Žodžiu, kaip matome, nors McDonalds’as pasirinko ir visai neblogą įmonę, bet visuomet įmanoma apeiti taisykles. Ir beveik kaip vienoje garsioje maldoje – kaip ir mėsoje, taip ir kitose srityse, amen. Arba, kaip sakė mano itin gerbtas vadovas, yra taisyklių ir yra, kada jų reikia laikytis. Amen.
Kad jau tiek prirašiau, laisvalaikio skaitinių nebus; pats šis straipsnis – laisvalaikio skaitinys. O kitam kartui turėsiu išrinkti vieną temą iš ilgėliausio sąrašo, kurį turiu susidariusi. Gal tai bus kas nors apie galiojimo datas, o gal – apie druskų pasaulį? Matysim.
Comments