Užantspauduota vašku
- MeriAuri
- 2023-06-13
- 4 min. skaitymo
Visai neseniai „Dirk“ reklaminiame žurnale (2023 pavasaris) perskaičiau bičių vaško „maistinės plėvelės“ reklamą. Tokio daikto iki šiol girdėjusi nebuvau. Tad kas tai iš tiesų, kaip tai veikia ir ar nėra tai tokia pati „gera“ plastiko alternatyva, kaip mediniai šaukšteliai?
Vaškas - dar ne žodis
Bičių vaško paklotėlės (nežinau, kaip versti lietuviškai wrap, nes nei tortilija, nei plėvelė, nei rankšluostis) sudėtis atrodo labai valgomai: ekologiška (tai aišku, kad ekologiška, kaip kitaip) medvilnė – struktūrinis ingredientas, bičių vaškas – šviežumo garantas, ekologiškas augalinis (kokosų, simondsijų) aliejus – elastingumui, medžių sakai – patvarumui. Tiek bičių vaškas, tiek simondsijų aliejus pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kas papildomai apsaugo maistą.
Kai startinė komanda jau aiški, metas pasidomėti, kaip bičių vaškas nukeliauja iki paklotėlės. Tad surinktas bičių vaškas pirmiausia yra lydomas ir filtruojamas, kad neliktų priemaišų. Tuomet medvilninis audinys padengiamas su maistu liestis tinkamu bičių vašku. Tai būtų įmanoma net namų sąlygomis, nes bičių vaško lakšteliai paprasčiausiai dėliojami tarp dviejų audinio gabalėlių ir į šį kartu su aliejumi bei sakais įlydomi gali būti kad ir lygintuvu (nors geriau nerizikuoti, nesu tikra, ar lygintuvui tai patiks).
Bičių vaško paklotėlės dažnai gaminamos rankiniu būdu
Šaltis ir karštis
Kaip žinome, vaškas yra tam tikras riebalas, o riebalai šilumoje ima minkštėti. Liesdami tokį „rankšluostuką“, rankomis jį šildome, ir jis tampa lankstus. Negana to, dėl sakų paklotėlė yra truputėlį lipni – panašiai ir kaip plastikinė plėvelė. Apvyniojame apie maistą ir štai – kvėpuojanti pakuotė gatava.
Žinoma, būtų pinigai į balą, jei tai būtų toks vienkartinis daiktas kaip maistinė plėvelė. Bet ne, panaudotą paklotėlę galima naudoti ir vėl. Jeigu buvo laikyti sausi bekvapiai produktai, ją galima naudoti iš karto, o jei jau akivaizdžiai nešvari, ją galima plauti šaltame vandenyje su praskiestu indų plovikliu, palikite ją natūraliai išdžiūti ir galima naudoti toliau. Tik tiek, jog reikia saugoti ją nuo karščio ir karšto vandens, tai tokie šaltarankiai kaip aš, deja, savarankiškai išsiplauti tokio patiesaliuko negalėtų. Juokinga, bet net internete pripažįstama, jog šaltas rankas turintys žmonės turės problemų, mėgindami tokį rankšluostuką suformuoti į kažką, o jie dar nematė mano rankų šaltumo. Tiesą sakant, bičių vaško paklotėlės taip bijo karščio, kad jų net negalima palikti saulės atokaitoje! Jeigu pamiršite supakuotą sumuštinį vasaros dieną ant stalo, jis ne tik prasmirs, bet dar ir išimti negalėsite, nes krašteliai susilydys vienas su kitu. O jeigu niekas ir nesupakuota, bičių vaškas gali „pražysti“ (panašiai kaip šokoladas).
Bičių vaško paklotėles plauti būtina šaltu vandeniu
Mėsa iškrito iš žaidimo
Anot interneto, toks saugojimo būdas tinka vaisiams, daržovėms, sūriui (o jam labai patinka kvėpuojančios pakuotės), duonai, netgi gėlėms, drėgnam dantų šepetėliui arba muilui!!! (???). Na, ir panašiems maisto likučiams. Gaila, kad ne jautienos išpjovai. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu supakuotą maistą (tešlą, konditerinius kepinius) ketinate dėti į šaldymo kamerą, nes ši paklotėlė kvėpuoja labiau už plastiką, o maistas šaldymo kameroje visgi (nors ir labai lėtai) džiūva (Įdomu, kaip laikosi mano bandelės, užšaldytos jau 1,5 metų). Rekomenduojama apsiriboti daugiausia 3 savaitėmis arktinių šalčių.
Bičių vaško paklotėlė jums yra must have, jeigu esate avokadų maniakai. Dėl vaško švelnių antioksidacinių savybių bei pralaidumo avokado išskiriamam etilenui, prapjautas avokadas ne tik kad nepapilkėjęs ir neapgliaumėjęs, bet žalias išlieka... apie 50 valandų! Ir be jokių citrinų sulčių! Įsivaizduojate? Nebereikės į gvakamolę kaišioti avokadų kauliukų.
Ekonomikos spalva nėra žalia
Laikui bėgant plėvelė susidėvi, ir tas laikas – daugiausia 1 metai (apie 200 panaudojimų). Nors kai kur galima rasti patarimų, jog tokią paklotėlę galima mėginti atnaujinti namų sąlygomis – perlydant vašką orkaitėje (žemiausia temperatūra, maždaug 5 minutės). O jeigu eksperimentuoti baisoka, gamintojų teigimu, paklotėlę drąsiai galima kompostuoti arba netgi sukurti laužą! Iš dulkės į dulkę! Įdomu, kaip ekologijos aktyvistai vertintų Antrąjį Smiltynės miško gaisrą, sukeltą „kremuotos“ atitarnavusios ekologiškos bičių vaško paklotėlės.
Galima prigalvoti įvairių būdų, kaip tą maistą supakuoti - iš esmės maistas tampa žaidimu
Norėčiau pabaigoje dar atlikti matematiką. Esu ne ekologė, esu lietuvė, ir man įdomu, kiek apsimoka (bent jau šiais laikais) įsigyti bičių vaško paklotėlę. Primeskime, kad į ją ketinu pakuoti sumuštinius su majonezu. Tikėkimės, kad ta paklotėlė atlaikys 200 kartų. 1 sumuštiniui rekomenduojama 30 cm kvadračiukas. Vadinasi, iš viso man prireiks 200 x 0,3 m = 60 m plėvelės. Internete kol kas pigiausią maistinę plėvelę randu „Rimi BASIC“, kur už 0,65 ct įsigyji... 20 m plėvelės. Turiu įdomią nuojautą. Tai tiems 200 sumuštinių supakuoti išleidi 1,95 euro. O panašaus dydžio bičių vaško paklotėlę radau už 11,87 euro. Ir čia dar klausimas, kas kaip, nes net ir maistinę plėvelę galima kartais panaudoti ne kartą (bent jau man kartais išeina daržoves perpakuoti, reikia tik atsargiai atpakuoti). Nežinau, iš kur amerikiečiai gauna atvirkščius balansus, tikriausiai tai vadinama „šališkumu pasižyminčiais tinklaraščiais su aiškia proekologiška pozicija“ arba „bičių vaško paklotėles gaminanti įmonė nusprendė pateikti bičių vaško paklotėlių privalumus ir trūkumus“. Tad kol kas balansas labai aiškus: už ekologiją mokėti teks, ir mokėti gausiai. Na, bent jau piešinukai gražūs, su visokiais apelsinais būna ir panašiai.
Paskutinis įdomus akcentas: veganai, neverkite! Jums gaminamos paklotėlės su augalinės kilmės vašku.
Noooooors... ne. Žinote ką? Vietoj epilogo paieškokim sveiko proto. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, siekiant įsitikinti, kurioje pakuotėje maistas išsilaikys ilgiausiai: bičių vaško ar paprasto plastiko? Jei atvirai, tai skirtumas pastebėtas tik 13% mėginių. Ir tas skirtumas – bičių vaško paklotėlių nenaudai. Didžiausias skirtumas pastebėtas su duona. Paklotėlės pralaidžios orui, o kartu su juo į vidų gali patekti ir patogeninių mikroorganizmų. Egzistuoja teorija, jog bičių vaško paklotėlės pasižymi pakankamu antibakteriniu efektu, kad jis būtų aptinkamas eksperimentiškai, tačiau realiai jo pritrūksta. Bičių vašku dengtas popierius labai greitai suiro.
Bet kad nebūtų viskas taip tamsu – bičių vaško paklotėlės vaisių skonį ir spalvą išsaugo geriau, nei plastikas. Sūris plastikinėje pakuotėje irgi šiek tiek greičiau pelyja.
Rinktis jums. Kritinis mąstymas tam ir duotas.
댓글