Tai kaip ten su tuo mikrobangų saugumu?
- MeriAuri
- 2022-05-11
- 4 min. skaitymo
Mikrobangų krosnelė yra sąlyginai naujas išradimas, negana tuo, susijęs su kažkokiomis bangomis ir nematomu lauku. Nieko nuostabaus, kad ligi šiol vis pasigirsta abejonių, ar tikrai saugu valgyti mikrobangomis pašildytą maistą. Dar baisiau – juk mikrobangos galėtų būti kuo puikiausiai pritaikytos maisto pramonėje! Tad ar neišmirsime mes visi nuo užradiacinto maistuko?
Mikrobangų krosnelių pradžia galima laikyti 1945-uosius metus. Tiesą sakant, jos giminaitės su radaru, nes šiems abiem prietaisams reikalingas magnetronas, generuojantis elektromagnetinį lauką. Jis buvo sukonstruotas vos ne iškart po Pirmojo pasaulinio karo, ir prireikė ketvirčio amžiaus, kad būtų pastebėta, jog elektromagnetiniame lauke šokoladas lydosi, o kiaušiniai sproginėja. Iš pradžių mikrobangų krosnelės buvo gero kambario dydžio, ir tik 8-9 dešimtmetyje tapo prieinamos įprastiems mirtingiesiems. O štai šiuo metu, skaičiuojama, net 9 iš 10 (būtų ir kablelių, bet gal mes žmonių per pusę nepjaustykime) namų ūkių JAV turi mikrobangę. Ir gerai daro, man irgi mikrobangė maisto ruošimo prietaisas Nr. top (su orkaite kumščiuojasi dėl pirmos vietos).
Mirtinas kraujas
Yra tekę skaityti tokių atvejų, kai žmogui buvo perpiltas mikrobangomis apdorotas kraujas ir pacientas mirė. Arba mokslininkai, nustatę, kad mikrobangų krosnelėje pašildytame piene kur kas mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, pareiškė, jog taip nutiko, mat mikrobangos yra pavojingos gyvybės formoms. Bet ar teisinga būtų tokia tiesioginė išvada?
Lygiai tas pats nutiktų ir pašildžius kraują ar pieną ant viryklės, tiesą pasakius, ant viryklės bent jau galima nuolat matuoti ir kontroliuoti temperatūrą, ir laiku išjungti ugnį. Dėl to, prireikus pasterizuoti pieną, rekomenduojama jo nedėti į mikrobangų krosnelę. Didžiausiu poliškumu pasižymi vandens molekulės, tad jos šyla greičiausiai, tačiau kitos organinės molekulės (baltymai, riebalai, angliavandeniai, ir jų visų yra piene) taip pat šiek tiek poliškos. Negana to, riebalai ir angliavandeniai gali įkaisti iki kur kas didesnės temperatūros, nei 100 laipsnių (čia kai užkunkuliuoja visa, kas yra klasikinis vanduo). O baltymai (didelė dalis biologiškai aktyvių medžiagų – tiek vitaminai, tiek mikroorganizmai, yra iš esmės baltymai) gali pradėti denatūruoti jau prie 60 laipsnių. Juk neatidarinėsi mikrobangės kas porą sekundžių tikrinti, ar jau gera temperatūra, ar ne… Dėl to ir lieka pienas toks nuskriaustas, sakyč.
Čia toks intarpėlis, bet su pienu ir mikrobangų krosnele turiu ryškų prisiminimą. Buvome namie tik mama ir maža aš, ir visą vakarą dinginėjo elektra. Per televiziją rodė kažkokį filmą. Buvo tamsus vakaras. Galiausiai elektra stabilizavosi, man buvo metas eiti miegoti, ir mama įdėjo pieną į mikrobangų krosnelę pašildyti, kad galėčiau atsigerti. Elektra dingo ir nebeatsirado. Teko miegoti be pieno. Toks tad moralas.
Tikra tvirtovė
Gera, nauja, nepažeista mikrobangė apsaugota kaip kokia tvirtovė. Pradėkime nuo to, jog pačios mikrobangos – tai ne jonizuojanti spinduliuotė, kuri gali įaudrinti net elektronus, kurie tuomet šaudo kas sau į visas puses. Jų energija per maža, kad sukurtų laisvųjų radikalų. Taip, jeigu kas nors jus įgrūstų į milžinišką mikrobangų krosnelę, klausimas, ar sveiki išropotumėte (dėl to niekas ir nerekomenduoja kišti kačiukų ar leliukų į mikrobangę, nors tokios išvados pareikalavo neapgalvotų aukų, nors yra ir išgyvenusiųjų; pašildyta katė šilumą skleidė net 7 valandas, tad puikus pigaus šildytuvo variantas). Tačiau maistas, vienaip ar kitaip, jau negyvas (nebent bandysite nušauti du šviežius zuikius vienu šūviu ir įdėsite tuos zuikius į mikrobangę, kad ir “pasiskerstų“, ir iškeptų kartu), o negyvesniu nei negyvas būti sunku. Manau, maistas nieko prieš, kad jį šildytų ne verdantis vanduo ar čirškantis aliejus, o mikrobangos.
O kaip tada virtuvės šefo sveikata? Mikrobangų krosnelė iš vidaus yra kubas, turintis 6 (ką tik perskaičiavau) sienas, iš jų 5 sudaro Faradėjaus narvą. Tai reiškia, kad jos padengtos elektrai laidžia medžiaga, kuri paskirsto radiaciją, elektrą ir panašius dalykus savo paviršiuje ir sulaiko visą tą briedą savyje. Dureles dengia apsauginė danga, kurioje daugybė mažų skylučių, išdėstytų būtent tokiu atstumu, kad mikrobangos šokinėja ir niekur nepabėga. Jeigu nutariame atidaryti dureles, įpusėję kepimą, elektromagnetinio lauko nelieka nė padujų po 45 ns, o tai iš esmės įtakos sveikatai neturi. Be to, jeigu elektromagnetinio lauko pėdsakai gali ištrūkti iki 5 cm į išorinį pasaulį, tai irgi nieko nereiškia. Nebent tik tai, kad kažką kepant nereikia nosimi prisispaudus mikrobangės teplioti snargliais, bet ar daro taip kas, aš tai tikrai ne.
Žinoma, derėtų pridurti, jog nereikėtų naudoti mikrobangės, kuri veikia net ir neuždarius durelių. Metas pirkti naują aparatą ir tuo atveju, jeigu durelės įskilusios ar išvis įdaužtos. Internete mačiau būdą patikrinti krosnelės sandarumui – įdėti telefoną į vidų, uždaryti dureles, neįjungti jokiais būdais kepimo, nebent norime pirkti naują telefoną, o ne krosnelę, ir pamėginti į tą telefoną prisiskambinti. Galite įsivaizduoti, kaip prikroviau į kelnes, kai mano senoje, tėvų atiduotoje krosnelėje uždarytas telefonas ėmė skambėti. Labai tikiuosi, jog šis tyrimas stokoja objektyvumo.
Kaip patikrinti mikrobangų krosnelės sandarumą (ir saugumą):
Ir dar ekstra karmos taškų
Jau aišku, kieno pusę palaikau, tad tikrai nepagadinsiu reikalo dar šiek tiek paliaupsindama mikrobangas (ne, manęs neremia mikrobangų krosnelių pramonė, kad ir kaip mėgstu pinigus ir panašiai). Juk šildant krosnelėje nereikia šildyti vandens, o tam vandeniui perduoti šilumą į produktą (tokie valdžios struktūrą primenantys mainai vyksta puode), tad sutaupoma ir laiko, ir energijos, ir vitaminai nepereina į skystąją terpę (kaip kad būna su lėšomis). Kepame ne keptuvėje, tad ir nereikia aliejaus, kuris ir riebalų prideda, ir dar visokio akrilamido. Ir didelės orkaitės nereikia kaitinti dėl kažkokio nusususio pusfabrikačio. Vieni privalumai. Apskritai moksliškai irgi įrodyta, jog mikrobangų krosnelėje įvairiais būdais apdoroto maisto išlieka ir juslinės savybės geresnės, ir daugiau maistinių medžiagų, nei kepdame/virtame/panašiai maiste.
Žodžiu, jeigu valstybė būtų kaip mikrobangų krosnelė, tai gyventume ir mėgautumėmės, tad rekomendacijas įsidėmėjome, ačiū. Kada nors papasakosiu ir šiaip visokio gėrio, ką pramoniniame pasaulyje galima dar nuveikti su mikrobangėmis, juk ne viskas yra tik avižos ir žuvų piršteliai. Spoiler alert. Tačiau iki to nusimato ir kitokių įdomių paskaitymų apie maistą maistuką. Niekur nepabėkit!
תגובות