Konservų sąmokslas
- MeriAuri
- 2023-05-18
- 3 min. skaitymo
Yra toks junginys, kurio vardas skamba taip: B P A. Ir šis cheminis junginys yra susimokęs su konservais užnuodyti žmoniją. Viskas gerai - jų planas nutekintas. Kaip šis sąmokslas atrodo?
BPA biografija
BPA – trumpinys, reiškiantis bisfenolį A. Jis gaunamas acetono kondensacijos su fenoliu metu. Chemija lieka chemijai, tačiau 1905 m. pirmą kartą susintetintas junginys greitai atrado savo vietą konservuose. Principas labai paprastas: jeigu į paprastą metalinę skardinę įdėsi pomidorą, pomidore esantis rūgštis reaguos su metalu ir kils tiek skardinės prairimo rizika, tiek, žinoma, pomidorų padažas skanus pasirodys nebent metalistams.
Tačiau 1997 m. mokslininkai po pirmųjų in vivo eksperimentų su BPA (ir pelėmis) patvirtino, jog šis junginys neigiamai veikia pelių vaisingumą. Ir prieš tai, 1993 m., endokrinologai buvo sunerimę dėl BPA poveikio endokrininei sistemai. Ir net neprivalo būti suvartojamos didelės šio junginio dozės – pakanka mažų, kurios natūraliai migruoja į maistą (ir 90% atvejų tai yra konservuooootas maistas).
BPA priskiriamas ksenoestrogenams – ne žmogaus organizmo pagamintiems estrogeno poveikiu pasižymintiems junginiams. Jie pažeidžia organizmo homeostazę, išbalansuodami hormoninę sistemą, ir sukelia daug sveikatos sutrikimų: neurologinių, imuninės sitemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų, elgesio sutrikimų, gali sukelti diabetą, nutukimą, vėžį ir nevaisingumą. Žodžiu, visos klasikinės negalios, tačiau pasakykit nors vieną, kuris nenorėtų jų išvengti. Įvairiausių ksenoestrogenų galima rasti perdirbtuose maisto produktuose (su tokiais maisto priedais kaip BHA ar sintetiniai dažikliai) arba pesticidais gausiai apipurkštuose vaisiuose ir daržovėse – tačiau, pasirodo, netgi konservai neapsaugos mūsų nuo ligų puokštės.
Žmonijos gynyba
Kas skatina BPA migraciją iš skardinės dangos į maisto produktą? Laikas ir temperatūra – didžiausi priešai (tad konservuotą sriubą šildyti geriau perpylus į dubenėlį). Produkto sudėtis irgi šį tą lemia! Tiek gliukozė, tiek riebalai, tiek druska, esantys sudėtyje, skatina BPA migraciją į produktą.
Žinoma, niekas nepaliks piliečių sirgti tyliai kamputyje. Dėl to pasaulyje taikomi įvairūs ribojimai BHA atžvilgiu. Prieš paleidžiant produktą į rinką, būna atliekami įvairūs tyrimai, vieni jų – tiriama pakuotėje esančių medžiagų migraciją į maisto produktą įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis. Jeigu kažkokios medžiagos koncentracija neatitinka normų, reikalai turi būti taisomi. Tad 2018 m. Europos sąjunga smarkiai sumažino leidžiamą BPA migraciją į maistą (kiek 1 žmogaus masės kg gali per parą tekti šio junginio) (nuo buvusių 0,6 mg/kg iki vos 0,05 mg/kg). Kūdikiams skirtose prekėse tokia migracija išvis yra draudžiama. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba siūlo sumažinti šį kiekį iki vos 0,04 ng/kg. Prancūzai žengė dar toliau – pas juos išvis šalyje BPA negali būti nė kvapo. Kinijoje ir Japonijoje konservų pirkti nepatarčiau: čia ribos siekia atitinkamai 0,6 mg/kg ir 2,5 mg/kg. JAV norma kol kas atitinka europietiškąją. Įdomu tai, jog nors didžioji dauguma įmonių JAV BPA jau nebenaudoja savo skardinėms, 10% gamintojų kaip užsispyrę toliau nuodija amerikiečius (taip jiems ir reikia, sakome mes, europiečiai) – tai aišku, susitalpini į normas, ir viskas normaliai, nereikia ten pirkti perbrangintų inovatyvių medžiagų.
Tad kadangi šnekame apie visokius ribojimus, kyla natūralus klausimas – tai kas vietoj to BPA? Šiomis dienomis BPA dažniausiai pakeičiamas giminaičiais bisfenoliu F ir bisfenoliu S, tačiau jie abu linkę į toksišką migraciją (panašiai kaip lietuviai: ar iš Kauno, ar iš Vilniaus, vis tiek varys į JK ir ten nuodys anglų gyvenimus), tad šis sprendimas gal ir nėra pats ilgaamžiškiausias. Tačiau tetrametilbisfenolis F sukuria neblogą barjerą ir pasižymi itin mažu toksiškumu. Visgi tiek tų žinių – nelabai dar ką mokslininkai gero sugalvojo. Konservuotas tunas yra faina, tačiau gal pouches supakuotas tunas yra ne šiaip marketinginė inovacija?
Taigi, telieka tikėtis, jog ilgai netrukus bus atrasta dar daugiau ekonomiškai prieinamų junginių, padėsiančių išsaugoti konservuotų maistą šviežią, skanų ir, svarbiausia, sveiką. O dabar tegaliu palinkėti nevalgyti japoniškų konservų. Žinoma, jeigu kasdien nevalgote maisto iš skardinių, nereikia pradėti panikuoti ir tapti supermamyte. Vaikutį šerkite maistu iš stikaliniuko ir viskas bus gerai, o taip tai gal ir verta pasitikėti Europos Sąjunga, jos normatyvais ir kontrole. Galima ir nepasitikėti, tačiau tik apsikartinsime sau gyvenimą, o nuo negandų vis tiek nepasislėpsime. Visiems geros dienos iš skanių pomidorų iš skardinės.
Komentar