Kaip suskaičiuoti bakterijas
- MeriAuri
- 2022-05-10
- 4 min. skaitymo
Parengiau jums šiokį tokį reportažą apie mikrobiologinius tyrimus! Gali atrodyti, jog tokie tyrimai susiję tik su medicina, tačiau kiek vartotojų skundų reikia išnagrinėti, kilus įtarimų, jog parduodamas sugedęs maistas. Taip pat kuriant naujus maisto produktus yra žaidžiama su įvairiais sudėties deriniais, pavyzdžiui, tikrinama, kokia konservanto koncentracija atitinka geriausią kompromisą tarp mūsų sveikatos ir produkto patvarumo.
Žinoma, negaliu pasigirti savo vaizdo įrašų kūrimo įgūdžiais, tad prašyčiau tolerancijos. Svarbiausia – geri ketinimai!
P.S. vizualinė šio straipsnio medžiaga – 100% asmeninis archyvas.
Pasiruošimas tyrimams
Kai kalbame apie mikroorganizmų tyrimus, mintyse išsyk iškyla Petri lėkštelė, na, ir tai visai teisinga asociacija. Tačiau nėra taip, kad paimi makaroną, įdedi į Petri lėkštelę ir stebi, kas išauga, nors išaugti tikrai kažkas gali.
Prieš Petri lėkšteles dar daug darbo. Pirmiausia reikia paruošti mitybinę terpę – maistuką bakterijoms. Jos parduodamos miltukais, kuriuos tereikia užpilti distiliuotu vandeniu. Mitybos terpių yra įvairių rūšių, jos parenkamos pagal tyrimo tikslą: ar tu nori maloningai visas bakterijas dauginti, o gal tik pelėsius, o gal nori viską numarinti ir užauginti listerijų šeimynėlę. It’s all up to you. Įprastai paruoštą terpę reikia palaikyti autoklave, kuriame palaikoma tokia didelė temperatūra, jog žūva visos iš išorės patekusios bakterijos kartu su sporomis (spora – tai toks apsauginis bakterijos variantas žiemai pergyventi). Na nes kokio tikslumo gali būti tyrimas kitaip. Tiri, ar grūduose yra pelėsio, tačiau pelėsį atneši pats iš išorės ir paduodi į teismą gamintoją. Gudru, gudru.
Labai svarbu turėti pasiruošus skiediklio. Žinoma, įpylus TO skiediklio, apie kurį tikriausiai pagalvojote, gauti rezultatai būtų stebėtinai sterilūs, tačiau kažkame juk reikia ištirpdyti maistą? Tam paruošiamas įprastai druskos tirpalas. Druskos gali būti daugiau, mažiau, gali būti net ne druska, o cukrus, priklausomai nuo medžiagos rūšies ir koncentracijos tiriamame produkte. Kad bakterijoms mažiau kultūrinio šoko būtų.
Prieš pradedant darbą reikėtų pasirūpinti visa savo įranga. Ištirpdyti mitybinę terpę, jei ji buvo laikoma šaldytuve, ir tuomet palaikyti iki 50 laipsnių temperatūrą (kitaip netyčia pasterizuotųsi visi tavo mikroorganizmai), pasiimti vienkartinių pipečių, lėkštelių, šiukšlinę pasidėti, kas be ko, ugnelę užsikurti (šaukšteliui sterilizuoti, pvz.). Kad nereikėtų lakstyti po to kaip su šlapimo pūslės uždegimu. Galima iš anksto ant Petri lėkštelių pasižymėti reikiamą informaciją.
Mėginio paruošimas
Pirmiausia reikia savo mėginį homogenizuoti. Jau minėjau, kad į lėkšteles makaronų niekas nekrauna. Atsveriama lygiai makaronų ir sudedama į tokį kiekį skiediklio, kad išeitų 10% koncentracija. Tuomet visa tai dedama į homogenizatorių, kuris iš makarono tiesiogine ta žodžio prasme padaro šlapią vietą.
Mėginys yra kelias minutes intensyviai, sakykime, vibruojamas, kol susimaišo su skiedikliu. Aišku, jeigu pribersi kokių lęšių, jie ne taps lęšiene, tačiau lęšiai bus paskaldyti, o juose esančios bakterijos tikrai turėtų evakuotis į skiediklį. O minkštesni dalykai kaip kad virti makaronai tikrai virsta skysčiu.
Skiedimai
Jeigu produkte labai daug bakterijų, gali būti, jog naudojant pirminį mėginį lėkštelėje tiek visko pridygs, kad po to nelabai ką ten priskaičiuosi.
Dėl to reikia pasiruoštą mėginį praskiesti (skiedikliu, o ne mineraliniu iš butelio). Visada skiedžiama tokiu santykiu, kad įpilamas mėginys (ar praskiestas mėginys) sudarytų 10% (beveik kaip gaminant homeopatinius vaistus). Tokių skiedimų gali būti padaroma kad ir 10.
Šventinis papilstymas
Aišku, per šventes juk mes pilstome tik sultis. Tokias palaikytas sultis, ypač mėgstame vynuogių sultis, arba dar kvietines sultis, irgi verta paragauti. Pilstom, žodžiu, pilstom.
Bet mikrobiologinių tyrimų metu pilstome ne tokius skanius dalykėlius. Žodžiu, imamos lėkštelės ir į jas pilstomi paruošti skiedimai. Reikėtų po kiekvieno skiedimo pipetę pakeisti, kad neužsiterštų nebūtais dalykais, taip pat kiekvienam skiedimui objektyvumo dėlei imama bent po pora lėkštelių. Padaromas ir kontrolinis mėginys, kad užterštos terpės atveju būtų galima padaryti atitinkamas išvadas.
Išpilsčius skiedimus, iš termostato išimama mitybinė terpė ir skubiai pilstoma, nes labai greitai stingsta, o tuomet vėl ją reikia tirpdyti ir taip toliau, ir panašiai. Įpilama, tuomet tam tikru ritualiniu būdu išmaišoma ir atidedama, po to pilama į kitą lėkštelę, vėl pamaišoma ir taip iki paskutinio kario.
Išpilstytos lėkštelės paliekamos trumpai, kad sustengtų. Antraip jas apvertus gautųsi fui fui fui, mikrobiologinė katastrofa. Ir tuomet (apverstos, kad nesikondensuotų drėgmė) dedamos į termostatą, kuriame palaikoma 25-30 laipsnių temperatūra, jau čia priklauso nuo tiriamų mikroorganizmų polinkio. Pelėsiai labiau vertina 25 laipsnius, bakterijos, kaip tikros moterys, pageidauja šiltesnio klimato. Uždarai termostato dureles ir gali savo pelėsiukus pamiršti kelioms dienoms, kol jie ten augs ir klestės.
Labai išmanus skaičiavimo būdas
O smagiausia skaičiuoti priaugusias kolonijas… Taip, kolonijas, nes mes, europiečiai, tik kolonizuojame. O jei rimčiau, tai skaičiuoti pavienes bakterijas būtų labai linksma, bet tik pirmąsias kelias valandas. O dar atsižvelgiant į tai, jog tos bakterijos įprastai kažkiek juda. Ir įsivaizduok – suskaičiuoji pusę bakterijų, ir staiga apninka mintys: pala, skaičiavau aš šitą bakteriją ar ne?.. Pradėsiu iš naujo!..
Skaičiuojamos bakterijų kolonijos. Kartais racionalumas reikalauja tikslumo aukų. Bakterijų kolonijos lėkštelėse matosi labai aiškiai ir gražiai, kaip kokie taškeliai ar burbuliukai. Tuomet jau galima išsirinkti lėkšteles, kuriose kolonijų nei per daug, nei per mažai – remiantis standartais, skaičiuoti reikia tas lėkštukes, kuriose matyti 15-300 kolonijų.
Skaičiavimas toks primityvokas, bet galėtų būti ir blogiau. Yra toks prietaisiukas, ant kurio pasidedi savo lėkštelę, įsijungi lemputę, yra ir padidinamasis stiklas. Ir su markeriu tiesiog taškuoji kolonijas. Prietaiso pagrindas yra labai jautrus, jaučia paspaudimų skaičių, ir ekranėlyje gali matyti, kiek kolonijų jau suskaičiavai. O kai viską užtaškuoji, tiesiog užsirašai rezultatą ir eini skaičiuoti. O skaičiuoji pagal formulę, kur įsistatai gautas vertes ir štai, rezultatai, darykite su jais ką norite. Pavyzdžiui, galima po to palyginti su internete randama informacija, ar tavo makaronai jau pastovėję, ar dar galima juos vartoti (nors nuo mėginio paėmimo jau paėjo kelios dienos, tai gal visgi ne, nereikia).
Ir žymusis žadėtas reportažas!
Dėkoju už kantrybę tiems, kurie skaitė iki galo, – jūs būsite nubausti mano rankų darbo reportažu. Čia galėsite pasižiūrėti, kaip realiai atrodo kiekvienas iš mano etapų! Ir pasižiūrėti, ar gerai įsisavinote sausą tekstinę informaciją…
Asmeninis reportažas!
Ir iš įdomybių kraitelės, ką, beje, apskaičiavau pati. Pavyzdžiui, 3 dienų senumo makaronuose rasta 4,7*104KSV/g, kas šiek tiek viršija literatūroje pateikiamas rekomenduojamas vertes. O štai džiovintuose lęšiuose mikroskopinių grybų (pelėsių alter ego) rasta tik 5,5*102 KSV/g, kas yra labai mažai (grūduose viskas normalu, jei tokių grybukų randama iki 104 KSV/g). Kartais tyrimų metu bakterijų ir nerandama, pvz., tyrėme grietinėlę ir joje pienarūgščių bakterijų nerasta. Apskritai gera grietinėlė ta "Margė". Kada nors papasakosiu, kodėl.
Comments