Apie skandinavus, kurie iš žuvies daro kerėplas
- MeriAuri
- 2022-05-23
- 3 min. skaitymo
Olandijoje šviežią maatjes silkutę pasivoliojus svogūnėliuose susimesti tiesiai į burną – visai įdomi, skani ir smagi patirtis. Tačiau jeigu nukeliautume šiek tiek šiauriau, tarkime, į kokią Švediją ar Norvegiją, jų idėjos su žuvimi išverstų iš koto net stipriausių nervų ir receptorių gurmaną. Tikriausiai net korona persirgęs asmuo iškart ir skonį, ir uoslę atgautų, jeigu jam pasiūlytum paragauti… pavyzdžiui… pūdytos silkės?
Tačiau pūdyta silkė tikrai nėra vienintelis labai labai keistas skandinavų išmislas.
Fermentuota, pūdyta, jau net nebesvarbu
Puvimas pagal vadovėlį yra baltymų irimas, tačiau švedai silkę fermentuoja, t.y. skaidomi joje esantys angliavandeniai. Tiesą sakant, valgant iš tiesų pūdytą produktą galima ir nusinuodyti. O vienu metu produktas ir rūgti, ir pūti nelabai gali, nes puvimo ir rūgimo bakterijos viena su kita nelabai draugauja.
Žodžiu, grįžkime prie žuvies. Taigi, pagaunama silkė, ji pabarstoma druska, kad neprasidėtų išties baisūs dalykai, ir trumpai fermentuojama. Tradiciškai silkė būdavo užkasama po žeme (ir po to iškasama, jau beveik gyvūnėlių kapinės gaunasi). Po to pafermentuota silkė uždaroma skardinėse, kur fermentacija smagiai vyksta toliau, o skardinės nuo išsiskyrusių aromatingų dujų išsipučia. Oro uostuose keleivių bagažas tikrinamas, ar nėra tokių skardinių, nes dėl itin didelio slėgio viduje lėktuvui pakilus jos gali, na, sprogti, o tada kvapelio užteks turbūt keliems reisams į priekį.
Labai dažnai visokie influenceriai prieš kameras kankinasi baisiausioje agonijoje, tačiau maisto specialistai piktai žiūri į tokius neišmanėlius. Visų pirma, reikia mokėti teisingai tą skardinę atidaryti. Ji panardinama į kibirą su vandeniu, ir tuomet yra praduriama, kad išeitų baisiausios dujos. Antraip atidarant skardinę dėl slėgio pokyčio ta silkė gali atsidurti ant nelaimingojo su skardinių atidarytuvu, o tuomet musės (nes tikrai idiotiška būtų tą skardinę atidaryti viduje) su džiaugsmu suplūs pasimėgauti aromatu. Žodžiu, tik nuleidus garą galima atidaryti skardinę, tuomet ryžtingai įkvėpti – suveiks panirimo į šaltą vandenį efektą ir jau niekas nebebus baisu.
Na, o grįžus į vidų galima valgyti (kitaip valgysite silkę su musėmis, jau beveik itališkas sūris bus). Ant skandinaviškos duonelės, panašios į lavašą, dedama minkštos, tiesiog byrančios nuo kaulų silkutės (jeigu ji fermentuota metus, kokią ir renkasi tikri gurmanai), bulvių, krapų, svogūnų, grietinės, na, žinote, tokių švediškų skanėstų, ir valgoma. Ir ragavusieji teigia, jog tikrai neblogas tas skonis. Tik kvapas švelniai tariant fufu.
Svarbiausia skardinę laikyti vėsiai. Antraip pieno rūgštis inicijuos baltymų skilimą ir reikia tikėtis, kad nesibaigs viskas kaip nors nelinksmai.
Šarmu ne tik lavonai tirpdomi
Natrio šarme galima tirpdyti lavonus, bent jau taip teigia “Iliustruotasis mokslas“, o švedai su norvegais lyg susitarę nusprendė šarmą pritaikyti išsaugoti vakarykštės žuvies likučiams, kad nesugestų. Jo, žinau, įdomus sprendimas, kaip jiems čia taip į galvą šovė. Kita vertus, šarmas padeda baltymams denatūruoti, dėl ko žuvytė tampa itin lengvai virškinama ir visus baltymus organizmas su džiaugsmu įsisavina (o su baltymais juk yra ta problema, kad organizmas įprastai sugeba suvirškinti tik nedidelę jų dalį).
Taigi, pirmiausia menkė 1,5 savaitės džiovinama, po to mirkoma: 5-6 dienas šaltame vandenyje (kuris, kas be ko, kasdien keičiamas), po to savaitę vandens ir šarmo mišinyje, ir galiausiai dar pamirkoma vandenyje. Tradiciškai menkė būdavo mirkoma šarme kartu su medienos pelenais (extra šarmas). Galiausiai baltymai tiek suyra, jog žuvies tekstūra tampa primenanti drebučius. Kvapas… Na, turbūt jau nutuokiate. Ką gali žinoti, gal skandinavai iš tiesų sukūrė koroną, kad visa populiacija netektų uoslės ir pamėgtų šitokias gėrybes. Nes ir šios šarmintos žuvytės, dar vadinamos lutefisk, kvapas primena daug daug žuvų vienoje vietoje. Superžuvis. Tačiau skonis, kaip netikėta, yra švelnus, na, ir valgant šį produktą apima jausmas, kad valgai žuvies skonio želė. Kaip miela!
Žodžiu, skaitant tokias kulinarines išmones, visai nesinori keliauti į Skandinaviją. O kaip jūs? Ryžtumėtės tokiais gardėsiais palepinti savo skrandžius? O gal jau esate mėginę paragauti?
Comentários