Bulvės žaliuoja iš gėdos
- MeriAuri
- 2022-04-17
- 2 min. skaitymo
Turbūt neverta klausti, ar yra nedalyvavusių nors viename bulviakasyje. Ir turbūt visi žino, kad aptikus pažaliavusią bulvę galima ją drąsiai sviesti per lauką į piktžolynus pakraštyje. Solaninas, solaninas – tokį mokslą ir mūsų proseneliai žino. Tačiau įdomu, jog nebūtų visiškai teisinga pasakyti, kad solanino bulvėse atsiranda dėl to, kad saulytė pašvietė. Ir solaninas gali apkartinti ne tik jūsų bulves, bet ir pyragus ir kompotus!
Kodėl???
Prisimenant smagią bulvių istoriją, tai iš pradžių jos buvo auginamos kaip dekoratyviniai augalai, nes labai gražiai žydėjo (pirmasis pasimatymas, dovanoju merginai puokštę bulvių žiedų, ane). Valgyt niekas jų nevalgė, nes jau suprato (įdomu, kokiais būdais), kad labai jau nuodingos tos gėlytės. Ir tik kai kažkas nusprendė pasidomėti, gal tie požeminiai gumbai būtų visai nieko, bulvės tapo mūsų duona kasdiene.
Tikrai taip – bulvių stiebuose ir žieduose solanino koncentracija yra didžiulė. Solaninas kai kuriuose augaluose sintetinamas iš cholesterolio. Ir taip, šią reakciją skatina šviesa. Tačiau giliau žiūrint, tai labai gudrus evoliucinis sprendimas. Lapai ir stiebai visą laiką šviesoje, iš po žemės iškilęs bulvės kraštelis irgi ima žaliuoti iš gėdos (juk neapsirengęs). Taip nutinka dėl to, jog šios augalo dalys yra prieinamos visokiems plėšrūnams. O solaninas iš tiesų yra labai galingas nuodas. Jeigu asmuo sveria 55 kg, 165 g solanino susuktų organizmą visai neblogai, o nuo 330 g ir kojas pakratyti galima. Tiesą pasakius, parduotuvėje (teko kurį laiką dirbti daržovių skyriuje) net vos pažaliavusios bulvės keliauja į nurašymą, nes nelabai gražu būtų nuodyti ne tokius pastabius pirkėjus. Kita vertus, esu “Norfoje“ mačius nukainotų bulvyčių, kurios jau buvo žalios žalutėlės, tai taip kažkaip nežinau, neprideda “Norfai“ karmos taškų. Taigi, mechanizmas toks, kad į pavojaus zoną išlindusios dalys kaipmat pradeda galąsti peilius, kad apsisaugotų nuo laukinės gamtos.
Iš to galima daryti prielaidas, ką reikėtų daryti su bulvėmis, kad jos nepažaliuotų ir galėtume jas valgyti. Visų pirma, aišku, tamsa tamsa tamsa. Bulvės vampyrės (gal vampyrai labai mėgsta bulves? Tik be česnako, žinoma). Taip pat pažeistos bulvės irgi žaliuoja greičiau. Sudygusias bulves geriausia palikti kompostui, nes daigeliuose solanino koncentracija išvis didžiulė (būtų labai apmaudu, jeigu vos pagimdai kūdikį, o jį koks vanagas ima ir nusineša. Tad reikia tą kūdikį dosniai užnuodyti). Žinoma, jei daigelis koks vienas ar du, tiesiog išpjauti juos su dosniai bulvės aplink. Bet jei jau ir pati bulvė suminkštėjusi (nes dėl daigelių auginimui mobilizuojamų pajėgų pradedamas skaidyti krakmolas), tikrai. Teks atsisveikinti.
Netikėtos solanino kiaulystės
Bet ne vien bulvėse to solanino gali būti! Taip, taip, girdžiu, kažkas jau nedrąsiai įvardija pomidorus. Nors mokslininkai dar ginčijasi, kiek pomidorų vaisiuose to solanino iš tiesų gali būti… Tačiau yra kitas augalas, kurio šakniagumbius mes labai noriai vartojame – tik gal ne visai tiesiogiai. Tai – cukriniai runkeliai. Taip, iš jų gaminamas cukrus. Vienas pirmųjų cukraus gamybos etapų – tai cukrinių runkelių smulkinimas ir pažaliavusių vietų išpjaustymas. Nes jeigu nors kiek solanino paklius į mūsų cukrų, įsivaizduokite, kaip apkars mūsų pudingai ir bandelės! Ne veltui sakoma, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina.
Taigi, šiandien pristačiau jums labai praktišką straipsnelį, ir negalima sakyti, kad vien apie bulves jis. Pasistengiau. O mano galvoje jau kirba idėjos papasakoti jums apie emulsiklius… tiksliau – produktus, kurie be emulsiklių net negalėtų normaliai egzistuoti. Utopija būtų tikėtis, kad maisto pramonė labai pasistengusi galėtų gyvuoti be emulsiklių!
Laisvalaikio skaitinių nebus – išnaudokite laiką prasmingai ir eikite patikrinti, kaip sekasi jūsų bulvėms
Comments