Mikrobangų paslaptis

Kaip gali būti mikrobangų krosnelės susijusios su maisto pramone? Geriausiu atveju – gal su kulinarija. Nors ne, ir su kulinarija ne ypač; Pizos bokštas toks pasviręs dėl sielvarto stebint, kaip kai kas šildosi picas mikrobangų krosnelėse, o ne krosnyje ant akmens. Tačiau ateityje apie mikrobangų panaudojimą maisto pramonėje papasakosiu ir daugiau, o šiandien labai aiškia kalba papasakosiu, kaip veikia tos krosnelės. Nes tai turbūt vienas iš tų daiktų, kurių būna kone kiekvienuose namuose, tačiau nelabai žinai, kaip tiksliai jis veikia.

Tačiau gera pradžia vien žinoti, jog mikrobangų krosnelės (mikro + bangos) veikimas nuo orkaitės (oras + kaista) skiriasi kaip diena ir naktis.

---

Pradėsiu nuo trumpos chemijos paskaitėlės – ar esate nors puse ausies girdėję apie vandenilinius ryšius? Paimkime vandens molekulę. Kaip Tėve mūsų žinome: H2O (arba HOH). 2 vandenilio (H) atomai, turintys po 1 elektroną, ir 1 deguonies (O) atomas, turintis 6 atomus. H ir taip mažai turi, tai visai neprieštarauja kam nors tuos elektronus atiduoti, o O visai nedaug trūksta iki aštuoneto (pilno komplekto), tai labai ieško, kas gali atiduoti tuos elektronus. Taip pat dėl tam tikrų savybių tarp H ir O susidaro labai didelis elektrinio potencialo skirtumas. Žodžiu, paprastai molekules sudarydami atomai gražiai pasidalija savo elektronais. O štai O labai labai godus, o H silpnos valios, ir O, pasirodžius H, labai įnirtingai savo pusėn ima tempti tuos elektronus (kaip matyti antrajame paveikslėlyje – elektronai yra ne viduryje tarp O ir H, o labiau O pusėje). Elektronai yra neigiamo krūvio dalelė. Vadinasi, jeigu O prisigrobia elektronų, tai įsielektrina neigiamai kaip reikia. O iš H visas negatyvas išsiurbtas, tad H ima spinduliuoti šiokiu tokiu pliusiuku. Arba trumpai drūtai: vandens molekulėje H įgyja labai silpną teigiamą elektros krūvį, O – neigiamą. Ir būtent dėl to vanduo linkęs sudaryti vandenilinius ryšius: gali juos sudaryti vandens molekulės tarpusavyje (dėl to vanduo užverda klaikiai aukštoje temperatūroje. Nes natūraliai jis turėtų išgaruoti kažkur jau gilioje Antarktidos žiemoje), gali sudaryti vanduo ir amoniakas, vanduo ir alkoholiai, riebalų rūgštys ir panašiai (dėl to alkoholis ir riebalų rūgštys vandenyje tirpsta praktiškai neribotai). Kadangi, pavyzdžiui, ir gliukozės ar riebalų molekulėse yra laisvų grupių, sudarančių vandenilinius ryšius, apie jas šiame straipsnyje irgi kalbėsiu. Nors vandens savybės šiuo atveju yra pačios stipriausios.

Dabar prisiminkime fiziką. Žinau, žinau, fiziką žmonės arba supranta, arba jos nekenčia, tad apsiribosiu labai trumpa doze fizikos. Žodžiu, kintamas magnetinis laukas gali sukurti elektrinį lauką. Toks ir yra elektromagnetinės spinduliuotės principas. Įdedi kokį maistą, įjungi krosnelę – ir dėl spinduliuotės (kuri nekenksminga žmogui, nes už krosnelės ribų niekur nepabėga) atsiranda elektrinis laukas. Prisimename – vandens molekulės turi elektros krūvį. Vadinasi, kintančios krypties elektrinis laukas tiesiog priverčia jas lakstyti iš vienos pusės į kitą. Įsivaizduokite, kad imate lakstyti po kambarį pirmyn-atgal, ir dar visu greičiu. Jau labai greitai ims žliaugti prakaitas. O jeigu kambaryje žmonių prisigrūdę kaip silkių statinėje, tai jūs visas toks įšilęs dar ir į kitus imsite trankytis. Netrukus jau ir kiti užkais (ar nuo jūsų energijos, ar nuo pykčio), ir ims burbuliuoti visas kambarys.

Toks ir yra supaprastintas mikrobangų krosnelės veikimo principas. Žinoma, šiek tiek elektrinis laukas veikia ir angliavandenius, riebalus, tačiau labiausiai – vandenį. Ir kuo daugiau vandens produkte, tuo tolygiau ir lengviau jis pašils.

Ir dabar jau galima atsakyti į klausimą, koks gi tas esminis skirtumas tarp mikrobangų krosnelės ir orkaitės: orkaitė pirmiausia įkaitina joje esantį orą, o jau tas oras kepina patiekalą. Mikrobangos nieko nekaitina, jos priverčia įsikaitinti tik “materiją“. Taupiau, greičiau. Aišku, kadangi vanduo niekur negali ištrūkti iš krosnelės, patiekalas neapskrus, neapkeps, jo drėgnumas liks panašus, kaip ir prieš tai (jeigu išsivirėte pernelyg vandeningą košę, mikrobangė nepadės). Tačiau ir kancerogenų nesusidarys.

---

O apie mikrobangų panaudojimą maisto pramonėje aš dar papasakosiu (skamba kaip grasinimas)! Gausite progą sužinoti apie stebuklingas krakmolo savybes jį apdorojant įvairiais būdais ir apie magiškas mikrobangų galias.

Ir laisvalaikio skaitinių šįsyk nebus, nes abejoju, ar fizikos vadovėlis skamba kaip labai įdomus laisvalaikio skaitinys.

Tačiau!!! Laisvalaikio skaitiniams turiu įdomų patarimą. Iš serijos “beskaitant interneto platybes“. Pasirodo (šaltinis yra paprastas tinklaraštis, tad moksliniu pagrįstumu turime teisę ir abejoti), mikrobangų krosnelėse maistą esą šildome neteisingai. Nes turbūt visi jį dedame per vidurį tos stiklinės lėkštės. O pasirodo, jog maistą kaip tik reikia dėti kuo arčiau lėkštės krašto (na bet, žinoma, neturi maistas besisukdamas nulėkti). Nes tokiu atveju galima klausti, kam ta lėkštė išvis sukasi, jei tai neturi jokios įtakos maisto padėčiai krosnelėje? Ką, čia paroda, pasižiūrėk į besisukantį dailiai apšviestą maistą, laukdamas, kol pašils vakarykščiai balandėliai? Ne! Būtent padėjus lėkštės pakraštyje maistas daug tolygiau pašyla, nes atseit geriau pasiskirsto mikrobangos. Nežinau, norite, tikėkite, norite, ne. Aš išbandžiau, tikrai kažkoks karštesnis maistas būna. Gal čia tik placebas, o gal vienas iš tų perliukų, kurių niekas nežino ir be kurių įmanoma apsieiti.