Kas pasikeitė per 100 metų?
- MeriAuri
- 2022-04-24
- 2 min. skaitymo
Tegul tas hematogenas dar pasėdi ir parūko, nes šį vakarą noriu su jumis pasidalyti šiuo bei tuo iš “įdomiųjų atradimų“. Žodžiu, turiu 1936 m. “Didžiąją virėją“, kuri vien pati savaime yra vienas didelis gėris, kuriame gali stebėti, kaip tarpukariu buvo galima pavalgyti ir kaip buvo elgiamasi su įvairiais produktais. Na, o įdomiausia, aišku, pasižiūrėti, kaip pasikeitė suskaičiuota maistinė vertė per tuos beveik 100 metų. Pasikeitė? Nepasikeitė?
Metas braižyti lentelę!
Kadangi šioje knygoje pateikiami tik riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekiai, kaloringumą apskaičiavau laikydama, jog riebalai turi 9 kcal/g, o kitos medžiagos – 4 kcal/g. Šiuolaikinius produktų duomenis pasirinkau iš savo duomenų bazės.
Dabar skaitau tą knygą. Arkliena. Hm. Sounds fun.
Mintys ir nuomonės?
Tiesą pasakius, mane nustebino, jog skaičiai ne taip jau ir skiriasi. Vadinasi, jau tais laikais produktų cheminės sudėties analizės metodai buvo ganėtinai pažangūs bei tikslūs. Taip, aišku, šiais laikais viskas dar tobuliau, tad ši priežastis galėjo būti viena iš tų svaresnių, lėmusiųjų skirtumus tarp skaičių. Atkreipiau dėmesį, kad, pavyzdžiui, prie duonos nurodyta, jog riebalų joje nėra (šiais laikais kiekvienoje duonoje yra apie 1 g riebalų), mėsoje bei kiaušiniuose angliavandenių irgi neįrašyta, nors pėdsakų būti turėtų. Tad tokie “nutylėjimai“ irgi prisidėjo prie sumavimo paklaidos.
Dar vienas svarbus momentas yra ir pačių auginamų kultūrų pokyčiai. Visų pirma, išvesta naujų veislių, geriau atitinkančių laikmečio poreikius. Atkreipkite dėmesį, kokie riebūs galvijai! Tais laikais iš tiesų buvo auginamos riebesnių veislių kiaulės, taip pat neretai jos būdavo auginamos ilgesnį laiką, duodant joms ir pasiganyti, ir atsišerti. Dėl to gal tai neturėjo įtakos tai liesiausiai mėsos daliai, tačiau kumpio riebumas nepalyginamai didesnis. Kadangi paukščiai būdavo auginami ne taip žiauriai, kompaktiškai ir efektyviai, kaip dabar, greičiausiai sumažėjo ir jų mėsos riebumas bei kaloringumas. Žuvis irgi veikiausiai dažniau būdavo pagaunama laukinė, o ne užauginta žuvų fermose.
Dar vienas siurprizas – duonos kaloringumas. Ne taip ir seniai sovietinėje knygelėje mačiau 1956 m. duomenis, kur ruginės duonos kaloringumas nurodytas 198 kcal. Ar tai – sovietinės duonos “nuosmukis“ (papjuveninimas?..), ar tiesiog skaičiavimo paklaida?
Kai kurie klausimai tikriausiai liks neatsakyti.
Bet kokiu atveju, maistas lieka maistu, o prieš 100 metų žmonės irgi buvo linkę truputuką paskaičiuoti, ko ir kiek suvalgo. Tik, žinoma, dirbo sunkiau ir valgė daugiau. Dabar mes maisto turime kur kas įvairesnio ir gausesnio, tačiau, deja, kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
Comments