RVASVT, kas tu per velnias esi
- MeriAuri
- 2022-04-16
- 3 min. skaitymo
Nors jau ir ilgai su šiuo žodžiu gyvenu, tačiau vis dar jis laužo man liežuvį. Bet kokiu atveju, tai itin svarbus elementas maisto pramonėje. Ir pramonėje apskritai. Būtent šis keiksmažodis padeda užtikrinti geresnę produkto saugą ir mažesnius nuostolius klaidos atveju, tad labai gaila būtų net nemėginti iššifruoti, kas po šiuo raidžių kratiniu slypi!
Kam to reikia?
RVASVT – tai Rizikos Veiksnių Analizė ir Svarbiųjų Valdymo Taškų sistema. Ačiū, kad nepridėjote į trumpinį dar daugiau žodžių. Principas yra toks: produktas nuo žaliavos iki išėjimo į rinką nueina nemažą kelią, ir tas kelias yra duobėtas; visai kaip ir mūsų gyvenimas. Jeigu tą produktą be jokios papildomos kontrolės tiesiog imsim ir gaminsim, tai į rinką jis gali pakliūti toks apdaužytas, matęs ir šilto, ir šalto. Bet jeigu už tai atsakingi asmenys įmonėje pasuks galvas ir pagalvos, kokie rizikos veiksniai gali paveikti produktą jo užgimimo procese (pvz., mikrobiologinis užteršimas), ir paskui suras didžiausią svarbą suvaldant šią riziką turinčius taškus, galima užbėgti bėdai už akių!
Pavyzdys palyginimui (iš realaus gyvenimo): tarkime, yra kepykla, cechas, kuriame automatizuota linija formuoja bandeles. Bandelė važiuoja, nupjaunami kyšantys kraštai, tada užpurškiama įdaro ir paskiau viskas gražiai užlankstoma. Deja, niekas nėra tobulas, aparatai irgi. Ir ima ir nenupjauna to kraštelio. Atvažiuoja bandelė-mutantė prie įdaro purškiklio ir tiesiog užkliūva. Per stora, nepratelpa. Įsivaizduokime, kad RVASVT neegzistuoja. Bandelė stovi vietoje, ant jos purškiamas įdaras, atvažiuoja jau ir kitos bandelės, kurios nemoka karstytis per barikadas, tad ir prisijungia prie “taikaus protesto“, įdaro purškiklis, dainuodamas show must go on, ir toliau turškia įdarą, kol galiausiai gauname milžinišką tešlos gniutulą, susluoksniuotą su įdaru. Būtų visai nebloga lazanija, deja, pagal planą buvo numatyta kepti bandeles. Ir visas tas gniutulas, aišku, nelabai tiks paslapčia įmaišyti į kitų bandelių tešlą (nes užminkius kažką ne taip dar galima rasti išeičių), tad viskas utilizuojama. Na ir nuostoliai!
Tačiau šiame pasaulyje egzistuoja gėris ir viltis – arba RVASVT. Dėl to ši linija turės nuostabų, puikų, šaunų, akylą operatorių, kuris pagal visus RVASVT nurodymus kruopščiai tikrins bandelių proceso eigą ir pamatęs, kad kažkokia bandelė liko neapipjaustyta, sustabdys liniją ir išspręs šią problemą. Ir neliks sužeistųjų, nukentėjusių, net nuostolių nebus. Nes mes turime RVASVT ir žinome, kur gali kilti problemų, ir stebime, kad viskas būtų gerai.
Kaip tai veikia?
RVASVT – ne juokas; tai labai rimtas dokumentas. Šią privalomą sistemą netgi tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tad jau neišsisuksi. Kaip ši sistema sudaroma?
Na, žinoma, suburiama speciali komisija, nes be komisijos joks popierizmas nepaeis. Tuomet detaliai aprašomas kiekvienas produktas, nustatomi svarbiausi jo gamybos aspektai. Taigi, tuomet lentelėje įrašomas kiekvienas maisto tvarkymo etapas ir numatomi, kokie rizikos veiksniai čia gali pakišti koją. Kas be ko, kad būtų užkirstas kelias nelaimei, turi būti kontroliuojami tam tikri parametrai. Tuomet tuose SVT nustatomos kritinės ribos; tai gali būti kažkokie fizikiniai įrenginio parametrai ar biocheminiai rodikliai pačiame pusiau pagamintame produkte. Numatomas ir stebėjimo dažnumas bei galimi korekcijos veiksniai, jei nustatomas išklydimas iš ribų. Na, galiausiai reikia ir nurodyti, kur laikomi įrašai ir protokolai. Štai jums ir tokios lentelės pavyzdys:
Maisto tvarkymo etapas | Rizikos veiksniai | SVT | Kritinės ribos | Stebėjimo dažnumas | Korekcijos veiksmai |
|---|---|---|---|---|---|
Žaliavos priėmimas | Mikrobiologiniai | Žaliavos temperatūra | Iki 10°C | Kiekvienos partijos | Partijos sulaikymas |
Žinoma, lentelės gali skirtis. Pavyzdžiui, dabar prieš akis turiu realų dokumentą, jame dar nurodyta atsakomybė – koks darbuotojas už ką atsakingas. Pavyzdžiui, ką tikrina įrengimų derintojas, ką – laborantas ir ką – meistras. Tad net 3 žmonės prižiūri konkretų rizikos veiksnį, kad tik neiškrėstų rizikos veiksniai bajerių.
Kaip visa tai atrodytų realiame gyvenime? Tarkime, yra skerdykla. Visi žinome, kad iškaulinant mėsos gabalus gali pakliūti visokių metalinių dalelių, pavyzdžiui, nuo grandininės prijuostės koks metaliukas ar koks varžtukas. Ar dar koks velnias. Ko tik nebūna. Ir labai nekažką būtų, jeigu klientas, užsisakęs jautienos išpjovą, gautų jautienos išpjovą + varžtai “susimeistrauk išpjovą pats“. Kad tokių nesąmonių nebūtų, prieš išsiunčiant į ekspediciją produkciją privalo pereiti per metalo detektorių. Norma – metalo priemaišų nėra. Jeigu tokių užfiksuojama, aparatas ima kaukti ir darbuotojas turi pakviesti vieną iš meistrų, kuris jau sprendžia problemą (o, labai sudėtingas sprendimas nusimato). Žinoma, aparatais aklai pasitikėti negalime, tą jau įrodė mūsų bandelės. Dėl to atsakingas asmuo (tiesiog meistras dažniausiai) turi kelis skirtingo storio metalinius bandinukus, kuriuos kas 2 valandas privalo testuodamas įrenginį praleisti per detektorių. Jeigu viskas gerai, metalas užfiksuojamas ir aparatas ima kaukti. Jeigu kažkas ne taip ir metalas neužfiksuojamas, oficialiai turi būti kviečiami inžinieriai. Na, bet realybė parodo, kad ir pats meistras neretai sėkmingai sutvarko problemą. Žinoma, jis turi užpildyti ir popierius, kur įrašo, kaip sėkmingai buvo vykdomi testavimai.
Taigi, RVASVT yra labai svarbus reikalas, ir bet kas, susidūręs su pramone, tikriausiai vienaip ar kitaip pajuto ir RVASVT žavesį. Žinoma, ant popieriaus viskas atrodo išpūsta, atlyginimai taip pat. Realybėje viskas kiek laisviau, darbuotojo akimis – ne taip baisu, pirkėjo – ne taip saugu. Jeigu jau kalbame apie saugumą, tai gal kitą sykį papasakosiu jums apie solaniną? Nes ne tik bulvės gali pažaliuoti iš blogumo! Sužinoję atsakymą, tikrai nustebsite
Comments