Sotumo indeksas
- MeriAuri
- 2022-04-08
- 3 min. skaitymo
Kokių tik indeksų ir skaičiavimų žmonija nepriskaičiavo… Tačiau net ir tokį subjektyvų dalyką, kaip patiekalo sotumas, pasirodo, įmanoma bent jau apytiksliai suskaičiuoti. Tad kokie produktai šiame sąraše pirmauja, o kurie tik dirgina mūsų alkanas galvas?
Kas ką kaip kur
Pirmiausia šiek tiek pristatysiu patį skaičiavimo metodą. Mokslininkai ir šiaip suko galvas, ir taip, kas gi lemia patiekalo teikiamą sotumą. Visų pirma reikia atsižvelgti į tankį ir tūrį. Visgi mūsų skrandis yra indas su tūriu, tad nors 100 g duonos gal ir neskamba sočiai, 100 g kukurūzų spragėsių (tik su druska) tikrai pasotins labiau, nes įsivaizduokite, kokį didelį dubenį jie užims. Klausimas, ar pajėgsite tiek daug suvalgyti! Taip pat valgymo procesas užtruks ilgiau, tad ne tik skrandis pasisotins, bet ir smegenys gaus užtektinai laiko “pavalgyti“. Įvertinus tūrį, tankį, masę ir t.t., dar reikia įvesti tokią sąvoką kaip “kalorijų tankis“. Tai kcal skaičius 100 g produkto. Sotumo indeksas nurodo ne tik tai, kiek produktas apskritai yra pasotinantis, tačiau ir kiek kalorijų suvalgome, kol pasisotiname tuo produktu. Tarkime, suvalgome 1 šaukštą majonezą ir 1 šaukštą tiršto pomidorų padažo. Turbūt sotumo bus panašiai, tačiau kalorijų skaičius išties skirsis. Žinoma, galima atlikti ir kitokius skaičiavimus, vertinant suteikiamą sotumą pagal GI – kaip greitai didėja ir vėl nukrenta cukraus lygis kraujyje, suvalgius konkretų produktą, ir kaip tai susiję su teikiamu sotumu. Žinoma, čia jau sudėtingesnė formulė. Ir galiausiai reikia įvertinti cheminę produkto sudėtį. Monosacharidai įsisavinami praktiškai iškart, tad sotumo iš jų maža. Žodžiu, galime įsivaizduoti, jog ledinukai tikrai nesipuikuos sąrašo viršūnėje. Vienos sunkiausiai ir lėčiausiai skaidomų medžiagų – tai baltymai; skaidulinės medžiagos irgi neblogas balastas, kuris dažniausiai neįsisavinamas išvis. Dėl to kuo daugiau šių elementų, tuo ilgesniam laikotarpiui pasotina produktas. Riebalai bei lėtai įsisavinamas krakmolas irgi daro teigiamą įtaką produkto sotumui. Apskritai formulė atrodo štai taip:
FF=MAX(0.5, MIN(5.0, 41.7/CAL^0.7 + 0.05PR + 6.17E-4DF^3 – 7.25E-6*TF^3 + 0.617))
Čia CAL – kcal/100 g, PR – baltymai/100 g, DF – maistinės skaidulos/100 g ir TF – riebalai/100 g.
Taigi, kas pirmauja?
Žodžiu, visuose sąrašuose pirmauja… bulvės! Priklausomai nuo šaltinių, toliau gali rikiuotis avižos, ankštiniai, kiaušiniai. Keista, tiesa, kad pirmauja ne kokie nors baltyminiai produktai, o krakmolingieji? Iš tiesų nėra ko to krakmolo bijoti. Bulvėse ir avižose esantis krakmolas įsisavinamas lėtai, produktų kalorinis tankis nėra didelis, dėl to sotumas ateina greitai ir ilgam; jeigu jie gaminami be didelio kiekio riebalų, tai yra nepelnytai nuvertinamas produktas. Na, o po to rikiuojasi jau daug baltymų turintys produktai.
Įdomu ir tai, kad lyginant su balta duona, krekeriai, visokie dribsniai, vaisiai yra sotesni. Avižinė košė sotesnė 2 kartus, o bulvės – daugiau nei 3! Sąrašo apačioje atsidūrė… kruasanai. Jų sotumas siekia tik 47% suteikiamo baltos duonos. Ironiška, tačiau prancūzai pusryčiams pasirinko visai ne tą produktą. Kita vertus, kaži, kokioje sąrašo vietoje atsidurtų “kruasanai“ iš bulvinės tešlos?
Jeigu skaičiuotume pagal anksčiau minėtą formulę, sotumo top 5 bus: pupelių ūgliai, arbūzai, greipfrutai, morkos ir apelsinai. Gale šmėžuos medus, cukrus, gliukozė, bulvių traškučiai ir sviestas… Sąrašas jau kitoks – akivaizdu, skaičiavimams kalorinis tankis darė didesnę įtaką.
Taigi, matome, kad mūsų manija skaičiuoti suskaičiavo net tai, kas sotu, o kas ne. Taigi, avižinė košė su bulvėmis – pusryčiai nr.1, o nuo kruasanų, pagardintų sviestu, turbūt reikėtų bėgti toli kaip akys užmato. Tačiau čia nepaminėtas vienas unikalus ir velniškai inovatyvus produktas – makaronai iš vandens… Tad kitą kartą papasakosiu būtent apie šį produktą. Beje – išbandytas asmeniškai! Kokia chemija ir technologija slypi už makaronų formos vandens?..
Comments