Stebuklingosios avižos ir kaip numesti svorio su mikrobange
- MeriAuri
- 2022-04-06
- 5 min. skaitymo
Norite sužinoti, kaip sudeginti 1000 kcal per 1 valandą? Arba kaip sukūsti naudojant iki soties morkų, burokėlių bei ropių? Arba kaip numesti svorio, naudojantis mikrobange? Ne, ne, palaukite, tikrai nereikia mikrobangų krosnelių švaistyti pro langą, tikrai nereikia valandai užmiršti picos orkaitėje ir tikrai nereikia iki nukritimo tūsintis bulviakasyje, morkatraukyje ir ropiarovyrovyneišrovyje. Užtenka atsiversti chemijos vadovėlį.
Ar dažnai valgote avižas? Tikriausiai asociacijos iškart kyla su avižine koše. Dalis žmonių skundžiasi, jog po tokio pavalgymo jau po valandos ima temti akyse, daliai tai yra pusryčiai numeris 1. Bet kokiu atveju, avižos yra labai įdomus produktas, kuriame sveikų ir naudingų savybių tikrai daug. Taip pat jų panaudojimas maisto pramonėje itin platus! 1975 m. vadovėlyje apie maistą avižoms buvo dedikuota visa pastraipa, ir čia jos buvo iškilmingai įvardijamas kaip pašarinis arba ligonių dietai skirtas produktas. Laikai pasikeitė, mielieji!
Taip pat šiuo straipsneliu noriu panaikinti nors dalį fobijų apie angliavandenius, nes angliavandeniai yra superinis dalykas. Na, dažnai. Jeigu natūraliai norisi angliavandenių, nevertėtų jų sau drausti, ir čia moksliškiau paaiškinsiu, kodėl.
Avižų chemija
Bendroji avižų chemija, g/100g:
Baltymai | Angliavandeniai | Riebalai | Celiuliozė | Pelenai | Mineralinės medžiagos | Drėgnis |
12,56 | 66,3 | 4,92 | 12,2 | 1,87 | 0,613 | 9,62 |
Kaip matome visiškai bendro pobūdžio lentelėje, avižose dominuoja angliavandeniai. Tad tiesiog būtina į jų sudėtį pažiūrėti atidžiau.
Esminis skirtumas – angliavandenius aprašiau avižiniuose dribsniuose ir kituose avižų produktuose, kai luobelė jau yra pašalinta. Luobelė trumpina galiojimo datą, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių greičiau didėja drėgmės kiekis produkte. O luobelė yra pagrindinis B grupės vitaminų, beta gliukano (apie kurį tuoj tuoj pakalbėsiu) ir kitų tirpių skaidulų šaltinis. Turiu omenyje, matome, kad dribsniuose jų tik kiek daugiau nei 10%, o įprastai avižose skaidulų tipai pasiskirsto maždaug pusė per pusę, tad išvadas galite darytis ir patys. Žymusis beta gliukanas irgi priklauso tirpioms skaiduloms. Gal esate girdėję apie tokį? Gal net vaistinėse matėte papildukų? Iškart skeptiškai sugriausiu (tokiu atveju susidarytą) nuomonę – papilduose esantis beta gliukanas poveikiu nė iš tolo neprilygsta natūraliam. Jis puikiai veikia imunitetą, medžiagų apykaitą, kraujotakos sistemą. Gali būti, kad natūralus beta gliukanas tokiu poveikiu pasižymi dar ir dėl papildomos sąveikos su kitais, tarkime, avižose esančiais elementais.
Dar avižos yra vienas tobuliausių aminorūgščių šaltinių. Turiu omenyje, jose yra visų visų nepakeičiamųjų aminorūgščių (nes organizmas visus baltymus skaido ir reikiamų aminorūgščių susisintetina pats, tačiau yra 8-tukas, kurio nemoka susisintetinti, nors tu ką), ir jų proporcijos yra visai artimos idealioms. Riebalų rūgštys iš esmės nesočiosios, daug B grupės vitaminų, labai daug magnio bei fosforo (atitinkamai 50 ir 80% rekomenduojamos paros normos).
Kaitinimas ir kodėl būtent jis?
Avižos sudarytos iš įvairių struktūrinių dalių: luobelės, aleurono sluoksnio, endospermo bei gemalo. Gemalas nors ir mažas, bet diduma riebalų, baltymų susitelkę būtent jame. Ir dar krūva fermentų. Fermentai irgi priklauso baltymams, tačiau jie gali labai smagiai sugadinti produktą. Žinoma, avižos stovi sausai, vėsiai, tad fermentai niekur neskuba. Bet ilgainiui jie gali lemti riebalų hidrolizę, o šitaip tikrai susidarys sveikatai žalingų junginių. Tad ką dabar daryti? Na, chemijos išmintis byloja, kad didelėje temperatūroje baltymai denatūruoja. Žinoma, nesinori labai sugadinti ir naudingų avižose esančių baltymų, tačiau fermentų struktūra itin sudėtinga, tad ir trapi; didelė temperatūra ir trumpas kaitinimas gali gerokai apmalšinti fermentų efektyvumą. Tad avižų dribsniai skrudinami itin didelėje temperatūroje, ji gali siekti ir 240 laipsnių!
Bėda tik ta, kad sausas skrudinimas lemia glikeminio indekso (GI) didėjimą. Gal girdėjote? Šis skaičius nurodo, kaip sparčiai produktas užkelia cukraus kiekį kraujyje; konkrečiau – kaip greitai įsisavinami produkte esantys angliavandeniai. Beta gliukanas, herojus mūsų, turi ir tamsiąją pusę. Jis sudarytas iš paprasčiausios gliukozės, sujungtos glikozidiniais ryšiais. Didelėje temperatūroje pokyčiai vyksta būtent glikozidiniuose ryšiuose, kurie suskilinėja ir beta gliukano nemenka dalis virsta elementaria gliukoze, kurią organizmas gali įsisavinti va taip, spragtelėjus pirštais (*spragteli pirštais*). Ir, žinoma, jau apdoroti avižų produktai pasižymės didesniu GI, nei neapdorotos avižos. Taip, visa tai lemia ilgesnį galiojimo laiką, tačiau turime ir mūšyje žuvusių karių. Ar įmanomi kažkokie kitokie, palankesni kitimai avižose?
Pašėlęs krakmolas
Krakmolas kaip Džordana Butkutė – degintas ant laužo, bet nesudegintas. Tiesą pasakius, jo sudėtį galima skelti į 2 tipų sudedamąsias dalis: amilozę ir amilopektiną. Pirmoji yra žmogaus organizmo nesuvirškinama krakmolo dalis, taigi, užtikrina sotumą ir numuša GI. Kaip jau matėme, didžioji dalis krakmolo, nors ir lėtai, visgi organizmo įsisavinama (gliukozės pavidalu. Iš gliukozės į gliukozę, kaip byloja biblinė išmintis). Tačiau būna gudrybių…
Pavyzdžiui, šį tą galite išbandyti netgi namie. Kai avižiniai dribsniai verdami vandenyje, krakmolas gauna karščio, gauna vandens, tad ima pūstis ir keisti formą. Ryšiai ima trūkinėti ir amilozė ištrūksta į laisvę. Paskui ją 94 laipsnių karštyje į laisvę išspūdina ir šiek tiek amilopektino. Tuomet nusprendžiame nukelti puodą nuo ugnies ir paliekame reikalą atvėsti. Ir vėstant iš laisvųjų dalių susidaro naujoviškos krakmolo molekulės! Jų išorėje atsiduria būtent amilozė. Ir dėl to dalis (iš tiesų tai labai maža… Bet vis geriau, negu nieko) krakmolo tampa nebesuvirškinama! Prisivirei košės, tai ir srėbk, ar ne. Įsivaizduokite, kaip sveika. Na ir kas, kad tokia košė atrodo kaip gelis ar drebučiai.
Naujausi pastebėjimai skalambija varpais apie mikrobangų krosnelę
Kaip neseniai minėjau, mikrobangų krosnelėje vyksta visokių stebuklų. Vienas iš įdomių pastebėjimų susijęs konkrečiai su avižomis. Pastebėta tokia gudrybė: užpili avižas (negailėdamas) vandeniu ir šildai. Tik ne per ilgai, optimalus laikas – 3 minutės. Jau aptarėme, kad karštyje krakmolas ima krėsti bajerius, o beta gliukanas skyla į gliukozę, tačiau šiuo atveju gliukozė pabėga į plačiąsias marias. Avižas nukošiame ir vandenį išpilame arba senųjų papročių stiliumi avižų nuovirą pašildome su pienu ir girdome, duodami užkąsti medaus, ligonius ir nusilpusiuosius. O mūsų avižose bus, kas be ko, mažiau beta gliukano, bet mažiau ir galutinio rezultato – gliukozės. Avižų kaloringumas šiek tiek sumažėja. Tokias avižas maisto pramonėje galima džiovinti ir jau kažką gaminti ar parduoti. Negana to, taip sunaikinama ir dalis fermentų, tačiau, priešingai nei karšto kaitinimo oru atveju, GI nepadidėja, o dar ir kalorijų mažiau. Tikrai nemaža visuomenės dalis susigundytų tokiais produktais.
Ir pabaigai – avižų cameo maisto pramonėje
Avižos yra daugiau nei avižinė košė. Tik gal ne visuomet atkreipiame dėmesį. Iš avižų galima kepti duoną (turiu omenyje, be jokių kitų miltų. Įmanoma ir šitaip. Struktūrą palaiko gliukonolaktonas ir kazeinas). Atskirtas avižų krakmolas gali pagerinti makaronų sudėtį – tiesą pasakius, tyrimų metu nustatyta, jog tokie makaronai dar priimtinesni už klasikinius. Iš krakmolo išgavus dekstriną, galima gaminti riebalų pakaitalus. Tiesą pasakius, net ir avižinė košė, nedideliu kiekiu įmaišyta į liesus mėsos gaminius, gali šiuos išgelbėti. Liesi gaminiai ir taip sausesni, o ir verdami ar kepami papildomai netenka vandens. Avižinė košė ne tik sušvelnina tekstūrą, pagerina skonį, tačiau ir labai gerai išlaiko vandenį, tad produktas yra sultingas bei gardus.
Išvada tokia: avižos yra visai nieko. Pati kasdien jų valgau, kol kas dar nenumiriau. O kai kitą kartą susitiksime, labai kukliai ir labai trumpai “pasižiūrėsime televiziją“ apie tai, kaip šokoladas apsirengia kaip šokoladas. Esu tikra, po filmukų tikrai peržiūrėsite savo šokolado atsargas, mintyse įsivaizduodami, kaip konkretus jūsų “šeimos narys“ įgavo tokią išvaizdą, kokią įgavo.
Comentários